Čola perėja su Everesto bazinės stovyklos žygiu – 19 dienų

Informacija apie kelionę

Geriausias laikas

Žygius į Čola perėją ir Everesto bazinę stovyklą geriausia patirti pavasarį (kovo–gegužės) ir rudenį (rugsėjo–lapkričio mėn.). Tai metų laikai, kai orai stabilūs ir giedri, atsiveria skaidrus Himalajų viršukalnių vaizdas. Pavasaris siejamas su žydinčiais rododendrais, žaliais slėniais, vidutine temperatūra, o žygiai yra patogi patirtis žemesniame ir vidutiniame aukštyje.

Rudens sezonas siūlo gryną orą, atokių vietovių takus ir nuostabias Everesto, Lhotse, Nuptse ir Cho La perėjos apžvalgos aikšteles. Tokios garsios apžvalgos aikštelės, ypač Kala Patthar ir Gokyo Ri, yra ypač gražios šiuo metų laiku. Piko žygių sezono metu takai gali būti perpildyti, ypač Namche Bazaar, Gokyo ežeruose ir Everesto bazinėje stovykloje.

Ne piko mėnesiais, pavyzdžiui, žiemą ir musonų metu, lankytojų skaičius yra mažas, tačiau oras gali būti ekstremalus, kai aukštesniuose takuose ir trasose iškrenta sniego ir jie būna šlapi. Tinkamas sezono pasirinkimas garantuos saugumą, malonų žygio orą ir kalno panoramą be jokių kliūčių.

Organizuotumas tokiais mėnesiais maksimaliai padidina Čola perėjos patirtį ir nuotykius, o žygis į Everesto bazinę stovyklą leis žygeiviams ištirti Everesto regiono grožį ir ramybę visu jo pilnatve.

Aukštis ir atstumas

Žygis į Everesto bazinę stovyklą su Čola perėja yra maždaug 120–135 km ilgio kelionė pirmyn ir atgal (Lukla–EBC–Gokyo–Lukla), apimanti visus galimus aplinkkelius, tokius kaip Gokyo Ri arba tolesnis Gokyo ežerų tyrinėjimas. Takas driekiasi per labai įvairius kraštovaizdžius, sudarytus iš žemumų su miškais ir kalnų teritorijų Alpėse, todėl žygeiviams siūlomi vidutinio sunkumo ir statūs takai.

Ekspedicijos aukščiausias taškas yra Cho La perėja (5 350 m) ir Everesto bazinė stovykla (5 364 m). Kiekvieną dieną žygiai reikš laipsnišką kopimą į kalnus ir nuo jų nusileidimą, todėl galima atitinkamai aklimatizuotis. Žemesnės perėjos, tokios kaip Phakding iki Namche Bazaar, yra vidutinio sunkumo, o aukštos perėjos, tokios kaip Cho La, yra sunkesnės dėl stačių nuolydžių ir didelio aukščio.

Aukščio profilis sudarytas tam, kad žygeiviai galėtų gerai įsikurti. Namčė (privaloma) ir Gokjas (neprivaloma) yra pagrindinės aklimatizacijos vietos, siekiant sumažinti ligų dėl aukščio tikimybę. Laipsniškas kilimas ir nusileidimas trasoje leidžia žygeiviams be didelių pastangų pamatyti panoraminį vaizdą, apimantį Everestą, Lhotse, Nuptse ir Cho La.

Apskritai, tyrinėjimas yra ir nuotykis, ir reikalauja kruopštaus aukščio planavimo, kad būtų užtikrintas maksimalus saugumas ir smagumas.

Sunkumas ir aukščio liga

Žygis į Everesto bazinę stovyklą per Čolos perėją laikomas vidutinio sunkumo arba sunkiu, o sunkiausia jo dalis yra Čo La perėja. Žygeiviai susiduria su aukštumų kopimu, uolėtais takais ir ilgomis ėjimo valandomis, ypač keliaujant per aukštas perėjas. Nors žygis yra fiziškai sunkus, jį įmanoma įveikti tinkamai pasiruošus, sulėtinus tempą ir atkreipiant dėmesį į poilsį bei skysčių vartojimą.

Aklimatizacija yra svarbus saugios kelionės aspektas. Poilsio dienos Namčėje ir Gokyje leis jūsų kūnui lėtai prisitaikyti prie naujų aukštumų. Tokios pertraukos padeda pailsėti, aklimatizuotis prie retesnio oro ir pasiruošti sudėtingiems pakilimams pakeliui. Po laipsniško kopimo geriausia gerti pakankamai skysčių ir nepersistengti – tai labai pagerins bendrą patirtį.

Dažna problema dideliame aukštyje yra ūminė kalnų liga (ŪKLI), kuriai būdingi šie simptomai: galvos skausmas, pykinimas, galvos svaigimas ir dusulys. Veiksmingiausios prevencinės priemonės – skirti laiko aklimatizacijai, įsiklausyti į savo kūną ir kopti lėtai. Didesniame aukštyje venkite alkoholio ir migdomųjų priemonių.

Ekstremaliais atvejais gali prireikti leistis žemyn arba kreiptis į gydytoją. Žygiai pėsčiomis – tai kvapą gniaužiantis nuotykis, kurį tinkamai suplanavę, sąmoningai ir kantriai žygeiviai gali mėgautis saugiais ir nepamirštamais šio nuostabaus nuotykio vaizdais.

Maksimalus ir minimalus pasivaikščiojimų skaičius per dieną.

Dauguma dienų, praleistų Čola perėjoje su Everesto bazinės stovyklos žygiu, truks 4–7 valandas, todėl žygeiviai galės grožėtis peizažais neskubėdami. Greitis taip pat priklausys nuo reljefo, aukščio virš jūros lygio ir žmogaus fizinio pasirengimo. Net slėniai ir gražūs takai yra tie, kuriuos lengviau įveikti, o uolėtas ar status reljefas natūraliai sulėtina greitį.

Daugiausiai laiko užimanti diena yra ta, kai kertama Cho La perėja – tai gali užtrukti 7–8 valandas, o Kala Patthar diena taip pat gali trukti 6–7 valandas kelionė pirmyn ir atgal. Tai sudėtinga užduotis, reikalaujanti ištvermės, pusiausvyros ir susikaupimo, tačiau leisianti žygeiviams grožėtis įspūdingais ledynų ir aplinkinių kalnų vaizdais. Ši diena turi būti įveikiama ir maloni; todėl reikia laikytis tinkamo tempo, daryti daug pertraukų ir reguliariai gerti vandenį.

Aklimatizacijos metu Namčės ar Gokjo aukštumose dienos trumpėja, paprastai trunka 2–4 ​​valandas. Šių atostogų tikslas – padėti jūsų kūnui prisitaikyti prie aukštesnių vietų ir tuo pačiu metu pasigrožėti kvapą gniaužiančiais peizažais. Ilgos ir trumpos ėjimo dienos padeda žygeiviams lavinti ištvermę, palaikyti jų sveikatą ir leisti pilnai mėgautis Everesto regiono magija.

Apgyvendinimas

Čola perėjoje, kurios metu vyksta žygis į Everesto bazinę stovyklą, dauguma žygeivių kelionės metu apsistoja arbatinėse ir nameliuose. Šie nameliai siūlo švarias, nors ir paprastas, apgyvendinimo patalpas, kuriose galima šiltai išsimiegoti po sunkių žygių dienų. Daugumoje arbatinių yra nedidelė valgykla, kurioje galima paragauti vietinės virtuvės patiekalų, o tai suteikia likusiesiems galimybę pabendrauti su kitais žygeiviais ir vietos gyventojais.

Patogumai ir komfortas skiriasi priklausomai nuo aukščio virš jūros lygio. Žemesniuose kaimuose (pvz., Phakdinge ar Namche) viskas tampa šiek tiek erdviau, kur arbatinėse yra šiek tiek daugiau vietos, galbūt atskiras kambarys, prijungtas tualetas ir kartais karštas dušas.

Didesniuose aukščiuose, tokiuose kaip Gokyo, Dzongla ir Gorakšepas, apgyvendinimas yra paprastesnis, su bendru tualetu, bendrais pritūpimais ar vakarietiškais tualetais (priklausomai nuo namelio), kambariuose mažiau karšto vandens ir mažesniais kambariais. Tačiau, nepaisant paprastumo, nameliai yra patogūs, šilti ir įrengti taip, kad žygeiviai galėtų pailsėti ir atsigauti.

Daugumoje arbatinių yra elektros lizdai, kuriuose galima įkrauti elektroninius prietaisus, ir tai paprastai kainuoja nedaug. Didesnėse gyvenvietėse dažniausiai yra sustojimo vietų, kur galima naudotis karštais dušais. Apgyvendinimas šiuose nameliuose leidžia žygeiviams mėgautis vietiniu svetingumu ir tuo pačiu metu mėgautis nuostabiu kalnų vaizdu, todėl apgyvendinimas yra neatsiejama Chola perėjos ir Everesto bazinės stovyklos žygio dalis.

Maistas ir gėrimai

Žygyje į Everesto bazinę stovyklą Čola perėjoje maistas suteikia paguodos ir energijos. Žygeiviams bus siūloma paragauti tokių tradicinių Nepalo patiekalų kaip dal bhat (ryžiai su lęšiais), sriubų, makaronų, o kartais ir vakarietiškų patiekalų su makaronais, blynais ar omletais. Norint atkurti ištvermę ilgomis žygio dienomis, reikia pavalgyti.

Maisto prieinamumas priklauso nuo aukščio virš jūros lygio. Žemesnėse gyvenvietėse, tokiose kaip Phakding ir Namche, galima rasti platesnį maisto asortimentą, kurį galima įsigyti už prieinamą kainą, o aukštose gyvenvietėse, tokiose kaip Gokyo, Dzongla ir Gorakšepas, maisto yra ribotas, ir tikimasi, kad kainos kils. Nepaisant ribotų galimybių, galima vartoti įvairų maistingą ir sotų maistą, kad žygeiviai galėtų tęsti savo kelionę.

Dideliame aukštyje reikalingas saugus geriamasis vanduo. Arbatinėse dažniausiai siūlomas virintas, buteliuose išpilstytas arba išgrynintas vanduo tabletėmis ar filtrais. Turėti daugkartinio naudojimo vandens buteliuką ir jį išvalyti – tai garantas, kad išliksite hidratuoti ir saugiai organizmas hidratuotas. Vidutinė patiekalų kaina svyruoja nuo 6 iki 12 USD, priklausomai nuo vietos ir meniu, todėl žygeiviai gali apgalvoti, kiek gali išleisti kiekvieną dieną.

Alternatyvūs maršrutai

Čola perėja, įskaitant žygį per Everesto bazinę stovyklą, yra dar vienas žygis su alternatyviais maršrutais, kad žygis būtų įdomesnis arba pritaikytas prie laiko ir fizinio pasirengimo lygio. Gokyo Ri žygis šiuo metu naudojamas kaip vienas iš Everesto bazinės stovyklos pratęsimų. Gokyo ežerų zona yra dar viena ilgesnė teritorija, kurią gali aplankyti žygeiviai, kartu su nuostabiais turkio spalvos ežerais ir mažiau žmonių. Tokie maršrutų pakeitimai taip pat padidins papildomų dienų skaičių, tačiau žygeiviams atsiverianti atradimas vertas prisiminimų.

Žygeiviai po Gokyo gali grįžti per Phortse arba tiesioginiu keliu į Namche. Praėję Gokyo arba Cho La perėją, žygeiviai gali grįžti į Luklą alternatyviais maršrutais, taip sutrumpindami bendrą viso žygio laiką, tačiau vis tiek aplankydami geriausias vietoves.

Maršrutų variantus taip pat galima sudaryti atsižvelgiant į jų fizinį pasirengimą. Patyrę, labai stiprūs žygeiviai į visą nuotykį norėtų įtraukti Gokyo ežerus, Cho La perėją ir Everesto bazinę stovyklą. Mažiau patyrę žygeiviai gali pasirinkti apeiti perėją arba pasirinkti trumpesnius dienos žygius.

Visi variantai turi įtakos bendram dienų skaičiui, žygio aukščiui ir bendram iššūkiui, todėl galite būti lankstūs ir grožėtis nuostabiais Everesto regiono peizažais bei kultūrine įvairove.

Ar pradedantysis gali prisijungti prie šios kelionės?

Everesto bazinės stovyklos žygį ir Čola perėją gali apsvarstyti entuziastingi pradedantieji, turintys gerą fizinį pasirengimą ir pasiruošę žygiui. Nors šiame žygyje yra sudėtingų atkarpų, tokių kaip Čo La perėja ir kiti aukščio ruožai, tinkamai suplanavus ir palaipsniui aklimatizavusis, žygis yra įveikiamas ir pradedantiesiems aukštikalnių žygiuose.

Samdyti gidą yra privaloma, o nešikai yra neprivalomi, bet pradedantiesiems rekomenduojami. Gidai teikia svarbias konsultacijas, saugumo pagalbą ir kultūrinį švietimą, o nešikai padeda pernešti sunkius daiktus, leisdami žygeiviams sutelkti dėmesį į žygeivių žygį ir aklimatizaciją. Ši pagalba labai padeda sumažinti nuovargį ir daro kelionę malonesnę.

Pasiruošimas yra labai svarbus. Pradedantieji turėtų atlikti kardio, ištvermės ir kojų jėgos lavinimo pratimus prieš žygį. Taip pat reikalingas didelis psichologinis pasiruošimas, nes žygis aukštikalnėse gali būti tiek fiziškai, tiek psichologiškai sunkus. Norint pasiekti sėkmės, svarbu suvokti sunkumus, neskubėti ir mąstyti pozityviai.

Laipsniškas žygio planas, apimantis poilsio dienas Namčėje ir Gokyje, suteikia pradedantiesiems laiko prisitaikyti prie retesnio oro ir sumažina aukščio ligos tikimybę. Tačiau galima drąsiai teigti, kad tinkamai pasiruošę, padrąsinę ir kantriai, mėgėjai būtų galėję mėgautis nuostabiais peizažais ir nepakartojamais Čola perėjos nuotykiais, žygydami Everesto bazinėje stovykloje.

Pasiruošimas ir fitnesas

Norint sėkmingai įveikti Čola perėją Everesto bazinės stovyklos žygio metu, reikia gero pasiruošimo ir fizinio pasirengimo. Kardio pratimai, tokie kaip bėgimas, važiavimas dviračiu ar plaukimas, taip pat suteiks jėgos ir ištvermės ilgiems žygiams. Pritūpimai, įtūpstai ir lipimas laiptais – tai pratimai, kurie stiprina kojas, ruošiantis stačiam kopimui į kalną ir nuokalnę. Be to, kuprinės nešiojimas leidžia pajusti tikrą žygio aplinką ir sumažina nuovargį žygio metu.

Būtina iš anksto suplanuoti reikiamą įrangą. Reikės tokių būtiniausių daiktų kaip geri žygio batai, daugiasluoksnė suknelė, šilti drabužiai, neperšlampamos striukės, miegmaišiai, lazdos vaikščiojimui ir patvari kuprinė. Efektyvus pakavimas, sunkiausių daiktų laikymas gale ir daug drabužių – tai veikla, kuri užtikrins patogų ir saugų laiką permainingu oru.

Taip pat būtina pasirūpinti aklimatizacija ir psichologiniu pasiruošimu. Ekspedicija vyksta per aukštumas, tokias kaip Cho La perėja (5,350 m) ir Everesto bazinė stovykla (5,364 m), todėl organizmui reikia laiko aklimatizuotis prie sąlygų. Susipažinimas su aukščio ligos simptomais, tinkamu žygeivio tempu ir pakankamu hidratacijos kiekiu sumažins riziką sveikatai. Kantrybė ir ištvermė yra psichologinio pasiruošimo aspektai, padedantys žygeiviams įveikti sudėtingus kraštovaizdžius, prastas oro sąlygas ir pernelyg ilgas ėjimo valandas.

„Everest Base Camp Trek“ suteikia keliautojams galimybę patirti nuotykius ir kvapą gniaužiančius vaizdus, ​​kuriuos siūlo Chola perėja, taip pat susipažinti su skirtingomis kultūromis, derinant fizinį pasirengimą, tinkamą įrangą ir mąstyseną.

Įtaisų įkrovimas ir internetas

Čola perėjoje, kurios metu vykstama į Everesto bazinę stovyklą, daugumoje arbatinių elektra tiekiama, dažnai už nedidelį mokestį. Žemesnio ir vidutinio aukščio kaimuose, tokiuose kaip Namčė ir Pakdingas, elektros energijos tiekimas yra patikimesnis ir nuspėjamesnis, o aukštesniuose aukščiuose, tokiuose kaip Gokjas, Dzongla ir Gorakšepas, elektros energijos tiekimas yra ribotas arba su pertrūkiais. Primygtinai rekomenduojama pasiimti išorines baterijas arba saulės įkroviklius, kad įrenginiai veiktų žygio metu.

Dideliame aukštyje taip pat silpnas „Wi-Fi“ ir mobiliojo ryšio signalas. Populiariuose kaimuose gali būti teikiamas bazinis „Wi-Fi“ ryšys, tačiau greitis yra mažas, o ryšys gali nutrūkti piko metu arba esant blogam orui. Daugeliu atvejų mobiliojo ryšio aprėptis yra didesnėse gyvenvietėse, tačiau atokiuose takuose ir perėjose jos labai mažai arba visai nėra.

Žygeiviai turėtų rinktis minimalų internetinį ryšį ir dėmesį į įrenginius kaip navigacijos, nuotraukų ir ekstremalių situacijų šaltinį, o ne nuolatinį buvimą internete. Tinkamas pasiruošimas daro žygio procesą sklandų, saugų ir malonų.

leidimas

Norint žygiuoti Everesto apylinkėse, reikia turėti Sagarmatha nacionalinio parko įvažiavimo leidimą ir Khumbu Pasang Lhamu kaimo savivaldybės įvažiavimo leidimą. Tokios licencijos garantuoja žygeivių registraciją saugumo, parkų išsaugojimo ir gelbėjimo požiūriu. Khumbu Pasang Lhamu kaimo savivaldybės įvažiavimo leidimo kortelės kaina vienam asmeniui yra apie 30–35 JAV dolerius, o Sagarmatha nacionalinio parko leidimas kainuoja apie 22 JAV dolerius.

Prieš įeinant į žygių zoną, leidimus galima gauti Katmandu, Lukloje arba Namčės turguje. Žygeiviai privalo turėti galiojantį asmens tapatybės dokumentą, įskaitant pasą užsieniečiams ir pilietybę Nepalo piliečiams.

Leidimai taip pat reguliariai tikrinami tako metu, todėl jie turi būti lengvai prieinami. Leidimų įsigijimas iš anksto sutaupo laiko ir užtikrina atitiktį vietiniams reglamentams, o žygeiviai gali sutelkti dėmesį į nuotykius ir nuostabius Čola perėjos vaizdus žygio į Everesto bazinę stovyklą metu.

Transportavimas

Žygis į Čolos perėją su Everesto bazine stovykla prasideda skrydžiu iš Katmandu (arba Ramečhapo piko mėnesiais) į Luklą, kuri yra pagrindiniai vartai į Everesto regioną; iš čia atsiveria vaizdas į Himalajus visu jų grožiu ir spindesiu. Tai yra labiausiai mėgstama transporto priemonė tarp daugumos žygeivių dėl ilgos ir įtemptos kelionės automobiliu pobūdžio.

Kelionės trukmė vidutiniškai yra apie 25–35 minutes; iš Ramečhapo ~15–20 minučių, tačiau jai didelę įtaką daro oras – skrydžiai dažnai vėluoja arba atšaukiami, priklausomai nuo oro sąlygų, t. y. rūko, vėjo ar sniego.

Grįžtant namo po žygio, keliautojai gali rinktis iš daugybės variantų. Greičiausias ir populiariausias yra skrydis Lukla–Katmandu, nors jame gali būti ribotas vietų skaičius, o tai priklauso nuo oro sąlygų.

Alternatyvos būtų važiuoti kalnuotais takais automobiliu arba džipu ir autobusu, o tai taip pat gali užtrukti visą dieną ar ilgiau. Šie pervežimai sausuma nėra labai patikimi patogumo ir laiko atžvilgiu, tačiau maršruto metu atsiveria vaizdingi vaizdai. Reikėtų pasiruošti su oru susijusiems nenumatytiems atvejams.

Daugelis žygeivių žygio pabaigoje numato atsargines dienas, kad galėtų susidoroti su skrydžio vėlavimu. Ankstyvas skrydžių užsakymas, oro sąlygų stebėjimas ir lankstus kelionės planavimas reiškia, kad nesvarbu, kiek daug planuojama nuveikti, transportas netrukdo visai patirčiai. Kalbant apie Čola perėją, Everesto bazinės stovyklos žygį, tinkamas planavimas leidžia sėkmingai keliauti per perėją.

Draudimas

Žygiuojant Čola perėja kartu su Everesto bazine stovykla, primygtinai rekomenduojama įsigyti aukštikalnių žygių draudimą. Ekspedicija vyksta itin aukštai, virš 5,000 metrų, įskaitant Čo La perėją (5,350 m) ir Everesto bazinę stovyklą (5,364 m), kur yra didesnė aukščio ligos, traumų ir spontaniškų sveikatos komplikacijų tikimybė. Draudimas užtikrins žygeiviams, kad jie bus finansiškai apdrausti ir galės kreiptis medicininės pagalbos prireikus.

Plačiame draudimo polise turėtų būti numatytos medicininės pagalbos, evakuacijos ir gelbėjimo sraigtasparniu paslaugos. Sraigtasparniai gali būti vienintelė priemonė sunkiai sergantiems ar sužeistiems žygeiviams nugabenti į tinkamą medicininę pagalbą, ypač atokiose vietose. Šios paslaugos be tinkamo draudimo yra pernelyg brangios ir gali pakenkti tiek saugumui, tiek finansams.

Žygeiviai žygio metu privalo turėti draudimo įrodymą. Įsitikinkite, kad jūsų draudimo polisas aiškiai paminėjo aukščio skirtumo draudimą ir kad jūsų draudimo polisas turi apimti evakuaciją avariniu atveju.

Čola perėja su Everesto bazine stovykla yra saugesnė ir malonesnė, nes pasiruošus žygeiviams nereikia rūpintis pasiruošimu tyrinėjimui ir jie gali mėgautis Everesto regiono vaizdais bei kultūrine patirtimi.

Ko tikėtis

Žygis į Čola perėją ir Everesto bazinę stovyklą – tai retas nuotykis, kurį galima prisiminti. Žygeiviai gali mėgautis panoraminiais kalnų vaizdais iš tokių legendinių kalnų kaip Everestas, Lhotse, Nuptse, Cho La ir Thamserku. Aukštuose apžvalgos taškuose – Gokyo Ri, Cho La perėjoje ir Kala Patthar – Himalajų kalnų vaizdas, nusidažęs auksinėmis spalvomis saulėtekio ir saulėlydžio metu, yra nepakartojamas įspūdis.

Pakeliui žygio metu taip pat galima patirti puikių kultūrinių įspūdžių tokiuose šerpų kaimuose kaip Namčė, Dingbočė ir Mondžas. Lankytojai gali aplankyti Tengbočės vienuolynus ir pabendrauti su vietos gyventojais, kurie išpažįsta Tibeto budizmą.

Ši patirtis leidžia suprasti žmonių, kuriems pavyko klestėti aukštesnėmis sąlygomis, gyvenimo būdą, tradicijas ir šventes. Apsistoję arbatinėse, žygeiviai gali pažvelgti į vietos svetingumą, paragauti vietinio maisto ir išgirsti kitų keliautojų pasakojimus.

Įžymiausi taškai – Cho La perėja (5,350 m), kurią įveikti nėra lengva, bet verta dideliame aukštyje; ramūs Gokyo ežerai; istorinė Everesto bazinė stovykla; ir nuostabus apžvalgos aikštelė, vadinama Kala Patthar. Žygeiviams tenka ištverti fizinius išbandymus, tokius kaip kopimas į stačius kalnus, ilgi pasivaikščiojimai ir šaltas oras, tačiau tai kompensuoja didžiulis asmeninis pasitenkinimas. Kiekvienas etapas yra pasiekimas, o jį sustiprina dramatiški regiono peizažai ir gamta.

Ekspedicijoje taip pat pristatomos išskirtinės Everesto vietovės savybės: ledyninė morena, aukštikalnių augalai ir laukinė gamta, pavyzdžiui, Himalajų tahr, muskusiniai elniai ir snieginiai balandžiai. Tai nuotykių kupina, kultūrinė gamtos kelionė, tinkamai pasiruošus ir pasirinkus tempą, kuri suteikia labai malonią patirtį. Žygis Čola perėja, įskaitant žygį į Everestą iš bazinės stovyklos, nėra šiaip žygis; tai tikras Himalajų nuotykis, kuris bus prisimintas ilgai.